- duoslus
- duoslùs, -ì adj. (4) [K], Gs; R256 žr. dosnus: Pagal išgales daryk gerai kitims ir būk duoslus S.Stan. Duoslumo duoslùs, tik netur ką duot Vlkv. Duoslus viso dalytojau! brš. | Jų merga labai duoslì (patvirkusi) – tą visi pusberniai žino Ėr. ^ Duosli širdaitė, tuščia kamaraitė KrvP(Erž).
duosliai adv. R256: Mokėjo duosliai VŽ1905,30.
Dictionary of the Lithuanian Language.